pavodyti

×pavõdyti intr. Gr, Kv, Žg, Sug, Vv pakenkti, padaryti žalą: Pavõdijo man alus Rš. Gal valgymas pavõdijo, kad sergi? Skp. Kas čia jam pavõdijo, pilviuką paleidė vaikui? Ut. Arbatytė negalėjo pavodyti, arbatytė – sveika: aš ir jus visas girdžiau, kai mažutės buvot A.Vien. Galiam numanyti, jog toks grovimos vyskupo Petro ant sosto neliuoso netiko vyskupui Mikalojui ir nemaž jam padarė širdgėlą, vienok nė truputėlio jam nepavodijo M.Valanč. | impers.: Nuo tos mėsos jam pavõdyjo Jrb. Negulėk an plikos žemės, ba gali pavõdyt Zr. Tik ką po ligos, o jau vėl eini laukais; kad nepavodytų, vėl atkrisi LTR(Lkm). \ vodyti; pavodyti; užvodyti